Senokai galvojau apie darbą kitur ir iš vienos draugės sužinojau apie galimybę įsidarbinti Vokietijoje, Pflegezeit firmoje. Apsisprendžiau per vieną dieną. Teko išeiti iš darbo, nes intensyvūs vokiečių kalbos kursai vyko Kaune. Jie tęsėsi tris mėnesius, mokėmės, laikantis griežto grafiko – kasdien, po šešias valandas, po to dar savarankiškai mokėmės namuose. Pamokų nepraleidau ir į kalbos mokymąsi žiūrėjau labai atsakingai, nes kiekvienas išmoktas žodis ar frazė tampa labai svarbūs, kai nuvyksti dirbti į užsienį.

Mane sužavėjo siūlomos darbo sąlygos: didelis atlyginimas (lyginant su Lietuvos slaugytojų atlygiu), geros socialinės garantijos ir tai, kad buvo galima dirbti 6 savaites Vokietijoje ir 3 savaites grįžti namo į Lietuvą.

Pirmiausia išvykau į Vokietijos miestą Mainz, tai buvo 2012 metais. Nuvykus dar šešias savaites mokėmės vokiečių kalbos po tris valandas per dieną ir tuo pačiu dirbome. Gyvenome firmos butuose, kurie yra tikrai geri ir už kuriuos nereikėjo mokėti, nes nuomą apmokėjo Pflegezeit, o tai buvo ir yra didelis pliusas.

Pirmoji mano darbo vieta buvo ambulatorinėje slaugoje, kai slaugytoja važiuoja pas pacientą į namus. Man tai buvo nauja sritis, nes iki išvažiavimo buvau dirbusi poliklinikoje, ligoninėje, intensyvioje terapijoje ir slaugoje. O važinėjimas po namus su mažais, pusiau automatiniais automobiliais Smart man buvo nauja veikla, be to ir miestas didelis, mašinų daug, reikėjo greitai suktis, nes pas ligonius reikėjo nuvykti suderintu laiku, todėl iš pradžių buvo tikrai daug streso. Tik dėka vyresniosios slaugytojos ir bendradarbių tolerantiškumo sunkumus nugalėjau, išmokau visur suspėti ir tuo labai džiaugiuosi. Per vieną dieną tekdavo aptarnauti nuo 30 iki 50 ligonių, buvo nelengva, bet turėdavau ir pakankamai išeiginių. Dirbau sąžiningai ir iš širdies. Darbas man patiko, patiko bendravimas su pacientais, o taip lavinosi vokiečių kalba, pamilau savo ligoniukus, o jie mane, ir tai labai džiugino.

Taip pat teko dirbti ir didesniame mieste Hamburge, pavaduoti kolegas atostogų metu. Ten mane pasitiko labai draugiškas kolektyvas, kuris nuoširdžiai padėjo susiorientuoti darbe. Su džiaugsmu ir nostalgija prisimenu juos visus iki šiol. Didelis jiems ačiū už supratingumą ir pagalbą. Išmokau šypsotis, pasitikėti savimi, kas paskatino pakeisti gyvenimą iš esmės. Esu laiminga, kad radau savyje drąsos, ryžto ir įveikiau visus pasitaikiusius sunkumus naujame gyvenimo etape. Išlaikiau Vokietijoje kvalifikacinius kursus, skirtus slaugytojoms, dirbančioms su dirbtiniu būdu ventiliuojamais pacientais ir šiuo metu jau dirbu intensyvioje slaugoje, tačiau turiu keliolika valandų per mėn. ir ambulatorinėje slaugoje.

Esu labai dėkinga mūsų Rimai, kuri visuomet padėdavo išspręsti visas iškilusias problemas, ypač dėl kalbos barjero. Taip pat esu dėkinga savo kolegoms lietuviams ir vokiečiams. Tikrai džiaugiuosi savo sprendimu išvykti dirbti į Vokietiją – man čia patinka, jaučiuosi labai gerai ir esu laiminga.